- kiaupė
- kiáupė sf. (1) NdŽ, BŽ175 zool. gyvūnas, tam tikrais savo gyvenimo periodais gyvenantis vandenyje ir žemėje, amfibija (Amphibia): Vėliau už žuvis atsirado kiaupių rš. Beveik visų šių dienų kiaupių kūnas yra nuogas rš. Mozaikos grindys visos buvo išpuoštos meniškais kiaupių ir ropuonių vaizdavimais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.